Ksilitolis – saldiklis, natūraliai gamtoje randamas organinis junginys. Gaunamas iš lapuočių medžių medienos (pagrinde beržų), medvilnės sėklų, kukurūzų. Randamas tokiuose maisto produktuose, kaip uogos, vaisiai, daržovės ir grybai. Metabolizmo metu jis susidaro net ir žmogaus organizme.
Ksilitolio, kaip profilaktinės priemonės dantų priežiūrai, istorija
Viskas prasidėjo beveik prieš 50 metų, Suomijoje. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti cukraus, fruktozės ir ksilitolio poveikį dantims. Grupė tiriamųjų buvo padalinta į tris dalis. Viena grupė mitybos dietoje naudojo cukrų, kita grupė naudojo fruktozę, trečioji – ksilitolį. Jų dantų būklė buvo įvertinta prieš tyrimą ir praėjus dvejiems metams. Pacientų grupėje, kuri vartojo cukrų, dantų ėduonis buvo progresuojantis. Grupėje, kuri vartojo fruktozę, dantų ėduonis buvo mažiau progresuojantis. Grupėje, kuri vartojo ksilitolį, dantų ėduonies neužfiksuota. Kadangi keisti žmonių įpročius ar taikyti dietą gana sudėtinga, nuspręsta ksilitolį dėti į kramtomąją gumą, kuri Suomijoje populiari iki šiol.
Ksilitolio nauda ir poveikis
Jis turi antibakterinį poveikį, apsaugo dantis, skatina seilių išsiskyrimą bei padeda atstatyti burnos mikroflorą. Suardo bakterijų kolonijas ant dantų paviršiaus ir taip sumažina apnašų susidarymą ir skatina dantų remineralizaciją.
Ksilitolio nevirškina Streptcoccus mutans bakterijos, kurios ir yra viena iš pagrindinių dantų ėduonies sukėlėjų. S.mutans negali nei virškinti, nei pašalinti ksilitolio, todėl negali išskirti į burną rūgščių medžiagos apykaitos produktų, sukeliančių burnos pH mažėjimą, kas ir sąlygoja ėduonies atsiradimą. Tyrimai rodo, kad ksilitolis sumažina streptococcus mutans (S. mutans) bakterijų kiekį ir pieno rūgštį, kurią jos gamina. Ši rūgštis ardo dantų emalį ir neleidžia vykti remineralizacijai.
Dar vienas ksilitolio privalumas, kad jis nėra labai kaloringas ir cukriniu diabetu sergantiems žmonėms nestimuliuoja insulino gamybos.
Produktai su ksilitoliu
Manoma, kad ksilitolis yra efektyvesnis nei fluoras apsaugant dantis nuo karieso. Produktų su ksilitoliu būna įvairių formų – kramtomoji guma su ksilitoliu, burnos pastilės su ksilitoliu, purškalai, skalavimo skysčiai, dantų pastos, cukraus pakaitalas kepiniams ir kaip saldikliai.
Kramtoma guma su ksilitoliu
Ši guma neturi kariesogeninių savybių, padidina seilių išsiskyrimą, kurios puikiai remineralizuoja dantis. Tokios gumos efektyvumas tiesiogiai susijęs su vartojimo dažnumu. Vieną ar du kartus per dieną – labai efektyvu nebus, bet kramtoma 3-5 kartus po 5-20 min per dieną, tokia guma sumažina ėduonies tikimybę 80%. Ksilitolio gumoje turi būti ne mažiau kaip 50%, kitaip jo teigiamo poveikio nepavyks pasiekti ir jis bus tik kaip saldiklis. Renkantis kramtomą gumą su ksilitoliu būtinai patikrinkite sudėtį, kad būtų nurodyta, kiek procentų ksilitolio yra joje.
Nežinojau apie ksilitolį, nors kramtomąją gumą tikrai dažnai naudoju, žinoma būtų gerai sveikesnė ir dar naudos teikianti alternatyva. Tik planuojuo dėtis breketus ar juos nešiojant galima kramtyti gumą? Nes man tai kasdienis procesas, prie kurio esu pripratusi.
Nešiojant dantų breketus reikėtų pasirinkti tinkamą kramtomąją gumą, kuri apsaugotų nuo dantų ėduonies ir dantų akmenų susidarymo (pvz., kramtomoji guma su ksilitoliu) ir ne pernelyg “skystos” konsistencijos, kad nuo jos neapsiveltų dantų breketai.