Fluoras. Naudoti nereikia atsisakyti - kur kablelį dėsite jūs?

Pokalbiui pasisukus apie dantis, tikriausiai ne vienam iš mūsų prieš akis iškyla dailios, baltos ir sveikos šypsenos paveikslas. Veikiausiai nieko nesustebinsime pasakę, jog siekiant turėti tokią šypseną reikia ne tik kasdieninių pastangų, rutinos ir kruopštumo, bet taip pat yra itin svarbu pasirinkti tinkamas burnos priežiūros priemones. Šiandien norime aptarti vieną itin kontraversišką ir paskutiniu metu ypač daug diskusijų visuomenėje keliančią veikliąją burnos priežiūros priemonių medžiagą – fluorą. Ar reikia ir verta naudoti burnos priežiūros priemones su fluoru ar verčiau ieškoti kitų alternatyvų

Fluoro kelionė į mūsų vonios kambarius

Fluoro nauda dantims buvo pastebėta XX a. Viskas prasidėjo dar 1901 m., kai jaunas amerikiečių odontologas Frederick McKay atkreipė dėmesį, kad kai kurių Kolorado regionų gyventojų dantys buvo išmarginti grotestiškomis rudomis dėmėmis. Gyventojų dantų dėmės buvo tokios tamsios, kad kartais atrodė, jog dantys ištepti šokoladu. McKay puolė ieškoti informacijos apie šį keistą sutrikimą, tačiau veltui. Jokioje to meto odontologijos literatūroje jis nerado nei menkiausio sakinio apie tai. Vietos gyventojai dėl šios problemos kaltino daugybę keistų veiksnių, tokių kaip per didelis kiaulienos ir prastesnės kokybės pieno vartojimas bei kalcio turinčio vandens gėrimas. Tai sukėlė McKay susidomėjimą ir paskatino tirti, kas sukelia šį reiškinį. Po daugybės metų nesėkmių, tyrimų ir ieškojimų jis nustatė, kad vietinio vandens tiekime buvo natūraliai padidėjęs fluoro kiekis, kuris ir buvo pagrindinė dantų dėmių – fluorozės – atsiradimo priežastis. Šis atradimas atvėrė kelią svarbiems tolimesniems tyrimams apie fluoro poveikį dantų sveikatai.

1930-aisiais buvo atlikta papildomų tyrimų, kurie parodė, kad nedideli fluoro kiekiai gali padėti stiprinti emalį bei sumažinti dantų ėduonies paplitimą be neigiamo poveikio, kuris buvo pastebėtas vartojant fluorą didelėmis koncentracijomis. Remiantis šiais duomenimis, 1940-1950 m. buvo pradėta fluoru papildyti geriamąjį vandenį, o vėliau – ir dantų pastas, siekiant apsaugoti dantis nuo ėduonies. Tai buvo mokslinis pagrindas, kuris nulėmė fluoro įtraukimą į šiuolaikines burnos higienos priemones. Pirmoji komercinė dantų pasta su fluoru buvo Crest, kurią Procter&Gamble išleido 1955 metais. Šio produkto sukūrimas buvo grindžiamas moksliniais tyrimais, atliktais bendradarbiaujant su Indianos universiteto odontologijos mokykla. Iki pat šios dienos fluoras yra vienas pagrindinių ingredientų burnos priežiūros priemonių sudėtyse, siekiant užtikrinti gerą žmonių dantų ir bendrą burnos sveikatą.

Fluoro įtaka dantų būklei

Žmogaus dantis yra sudarytas iš įvairių junginių – kalcio, fosfato, deguonies, vandenilio. Šie junginiai vadinami hidroksiapatitais, jie yra labai kieti ir tvirti, todėl analogiškai ir žmogaus dantys yra kieti ir tvirti. Tačiau dantys lūžta ir dėvisi, kai juos veikia atitinkamai stipri ar ilgalaikė jėga. Hidroksiapatitai yra tirpūs. Todėl burnoje atsiradus rūgščių dėl maisto, gėrimų, dėl natūraliai burnoje atsirandančių mikroorganizmų apykaitos produktų, dantys pradeda tirpti. Fluoras, esantis burnoje, neleidžia dantims tirpti, grąžina mineralus į dantį, nedidelis jų kiekis skverbiasi į dantį ir daro jį atsparesniu rūgštims. Todėl labai svarbu, kad burnoje nuolat būtų nedidelė koncentracija fluoro, o tai įmanoma tik naudojant dantų pastas ir/ar kitas priemones, juo papildytas. Taigi, galime teigti, kad fluoras yra svarbus mikroelementas, kuris daro didelę įtaką dantų būklei ir bendrai burnos sveikatai. Pagrindinės fluoro naudos dantims yra išskiriamos šios:

emalio atsparumo rūgštims didinimas;
apsauga nuo ėduonies;
emalio remineralizacija;
fermentinių mikroorganizmų aktyvumo mažinimas;
apnašų prisitvirtinimo prie dantų paviršiaus apsunkinimas.

Dantų pasta su fluoru yra paprasčiausias būdas du kartus dienoje padidinti fluoro koncentraciją burnoje ir taip užtikrinti gerą dantų ir bendrą burnos sveikatą.

Fluoro dozavimas

Nepaisant akivaizdžios fluoro naudos, svarbu žinoti, kad jo perdozuoti nereikėtų. Pernelyg didelis fluoro kiekis gali pažeisti dantų audinius formavimosi ir vystymosi metu, o tai lemia ne tik dantų išvaizdos pokyčius, kada tampa pastebimos baltos, rudos, juodos dėmės, bet ir emalio silpnėjimą. Rekomenduojami fluoro kiekiai skiriasi priklausomai nuo amžiaus:

Vaikams iki 3 metų – naudojant dantų pastą, rekomenduojama naudoti itin mažą kiekį (ryžio grūdo dydžio) ir dantų pastą, kurioje fluoro koncentracija būtų 500-1000 PPM.

Vaikams nuo 3 iki 6 metų – rekomenduojama naudoti mažą kiekį dantų pastos (žirnio dydžio), turinčios 1000–1350 PPM fluoro.

Suaugusiems ir vyresniems vaikams rekomenduojama naudoti įprastinį, 0,5-1 cm. dydžio dantų pastos kiekį, kurios fluoro koncentracija yra 1350-1500 PPM.

Jei naudojate papildomas priemones, kurių sudėtyje taip pat yra fluoro, pavyzdžiui, burnos skalavimo skystį ar dantų gelį, arba gyvenate vietovėje, kur vanduo jau turi nemažai fluoro, raginame pasitarti su odontologu, kad išsiaiškintumėte, koks fluoro kiekis jums yra optimalus.

Alternatyvos fluorui

Žmonės, kurie dėl įvairių priežasčių negali ar nenori naudoti burnos priežiūros priemonių su fluoru, gali rinktis produktus su alternatyviais aktyviais ingredientais. Šiandien turime nemažą pasirinkimą priemonių ir be fluoro, kurios taip pat padeda efektyviai apsaugoti dantis nuo karieso bei stiprinti ir atkurti emalį. Bene geriausia alternatyva fluorui kaip veikliajai medžiagai šiai dienai yra hidroksiapatitas. Dažnai vadinamas skystuoju dantų emaliu – tai neatsiejama dantų emalio sudedamoji dalis, kuri į burnos priežiūros priemonių sudėtį patenka sintetinio hidroksiapatito pavidalu. Ši biomimetinė medžiaga imituoja natūralaus mineralo savybes. Hidroksiapatito pagalba stiprinamas ir atstatomas emalis, užpildomi ir išlyginami dantų netobulumai ir mikroįskilimai, taip pat hidroksiapatitas gali padėti sumažinti dantų jautrumą. Tiems, kurie ieško burnos priežiūros priemonių be fluoro, hidroksiapatitas yra itin patraukli alternatyva, suteikianti galimybę nenaudoti fluoro, tačiau išlaikyti gerą burnos sveikatą. Taip pat hidroksiapatitas yra saugus nurijus, tad priemonės su šia medžiaga yra ne tik veiksmingos, bet ir saugios naudoti net ir mažiems vaikams.

Tyrimai rodo, kad ksilitolis taip pat gali padėti veiksmingai užkirsti kelią dantų apnašoms ir ėduonies atsiradimui. Šiai dienai tyrimai neįrodo tokios ksilitolio naudos, kad jis galėtų analogiškai pakeisti fluorą ar hidroksiapatitą, tačiau puikiai veikia kaip papildoma priemonė, siekiant turėti sveikus ir gražius dantis. Tad kramtykite kramtomąją gumą su ksilitoliu tarp ar po valgymų, naudokite dantų pastą, kurios sudėtyje, be kitų veikliųjų medžiagų, yra ir ksilitolio, o „noriu kažko saldaus“ akimirką – vietoj tradicinio šokoladuko pasirinkite ne tik kūno formoms, bet ir dantų sveikatai draugišką, becukrę saldainiuko su ksilitoliu alternatyvą.

Fluoras yra išties svarbi dantų priežiūros dalis. Jis stiprina dantis, mažina dantų ėduonies riziką ir padeda remineralizuoti emalį. Švarūs dantys fluoridų prisotintų seilių aplinkoje turi daugiau galimybių ilgiau išlikti sveiki ir gražūs. Todėl raginame neatsisakyti dantų priežiūros priemonių su fluoridais, o vaikams naudoti tinkamą pagal amžių koncentraciją bei būtinai kontroliuoti naudojamą pastos kiekį. Jei abejojate, rekomenduojame pasitarti su odontologu dėl tinkamo fluoro kiekio jums ir jūsų šeimai, atsižvelgiant į amžių, gyvenamąją vietą ir individualius poreikius. O jei vistik priemonių su fluoru naudoti nenorite ar negalite, tuomet būtinai apsvarstykite kitas alternatyvas, pavyzdžiui, priemonių su hidroksiapatitu ar dantis stiprinančių gelių be fluoro naudojimą. Pasirūpinkite savo dantimis ir džiaukitės gražia ir sveika šypsena ilgai.