Baltas liežuvis: ką daryti?

„Kokias priemones naudoti, kad liežuvis nebūtų baltas?” Kone kasdien sulaukiame tokio klausimo, tad darosi akivaizdu, kad verta šią temą aptarti šiek tiek plačiau. Jei ir jūs pastebėjote, kad kartais, o galbūt nuolatos, jūsų liežuvio paviršius pasidengia baltu sluoksniu – būtinai skaitykite toliau!

Kodėl liežuvis pabąla?

Baltas liežuvis – gana dažna problema, su kuria susiduria didelė dalis žmonių, ir dažniausiai ji signalizuoja apie tam tikrus netinkamus kasdienius įpročius, bet kartais tai gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų rodiklis. Balto liežuvio efektas atsiranda dėl ant liežuvio paviršiaus besikaupiančių apnašų, kurios dažniausiai atsiranda dėl nepašalinamų maisto likučių, negyvų ląstelių, bakterijų. Pagrindinės apnašų ant liežuvio atsiradimo priežastys yra:

• Nepakankama burnos higiena – per mažai arba visai neskiriamas dėmesys liežuvio priežiūrai. Liežuvio higiena turi būti tokia pati kaip ir dantų – kasdieninė ir reguliari, nes ant jo intensyviai kaupiasi maisto likučiai, apnašos ir dauginasi bakterijos.
• Kserostomija (burnos sausumas) – mažesnis seilių kiekis sukuria palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
• Burnos kandidamikozė (grybelinė infekcija) – dažnai pasireiškia nusilpus imuninei sistemai ar po antibiotikų vartojimo.
• Nepilnavertė mityba ir vitaminų trūkumas – ypač vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas gali lemti balto liežuvio efekto atsiradimą.
• Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) – skrandžio rūgštys gali pažeisti burnos gleivinę, sutrikdyti natūralią burnos mikroflorą ir paskatinti apnašų kaupimąsi ne tik ant dantų, bet ir liežuvio.
• Tabako ir alkoholio vartojimas – šie žalingi įpročiai ne tik kenkia bendrai sveikatos būklei, bet taip pat dirgina burnos gleivinę, skatina kserostomiją, kariesą bei apnašų formavimąsi.

Baltas liežuvis – tik estetinė problema?

Nors baltas liežuvis dažnam gali pasirodyti daugiau kaip estetinė problema, tačiau tai – netiesa. Apnašos ant liežuvio gali sukelti tam tikras problemas, tokias kaip:

• Hatolizę – tai blogas burnos kvapas, sukeliamas anaerobinių, sierą gaminančių, bakterijų. Anaerobinės bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Šios bakterijos paprastai yra normali sveikos burnos mikrofloros dalis ir jos turi ten būti, nes jų pagalba yra virškinamas maistas (o jei tiksliau – skaidomi baltymai). Tačiau tam tikromis sąlygomis šios bakterijos ima labai sparčiai daugintis ir greitai skaidyti baltymus, kurie sudaryti iš aminorūgščių, o kai kurių aminorūgščių (cisteino ir metoinino) sudėtyje yra gausu sieros. Ir kai bakterijos ima greičiau skaidyti baltymus į aminorūgštis, taip pat greičiau gaminama ir siera. Štai tada ir pasireiškia halitozė (blogas burnos kvapas).
• Didinti bakterinių ir grybelinių infekcijų riziką – jei apnašos nėra reguliariai pašalinamos, bakterijos ir mielių grybeliai gali pradėti sparčiai daugintis ir gali sukelti infekcijas, pavyzdžiui, kandidamikozę (burnos pienligę).
• Didinti dantenų ligų ir karieso pavojus – liežuvio apnašose intenstyviai besidauginančios bakterijos gali patekti ir ant dantų bei dantenų. Bakterijos skatina uždegimus, dantenų kraujavimą bei ėduonį.
• Sutrikdyti skonio receptorius – apnašų sluoksnis ir blogosios burnos bakterijos gali prislopinti skonio receptorius, todėl maisto skonis gali tapti silpnesnis arba iškraipytas.

Ką daryti, jei liežuvis baltas?

Jei pastebėjote, kad jūsų liežuvis baltas, pirmiausia sąžiningai atsakykite sau į klausimą – ar mano kasdieniniai burnos higienos ritualai yra pakankami? Nepakankama liežuvio higiena arba jos nebuvimas yra pagrindinė balto liežuvio efekto atsiradimo priežastis. Neskiriant dėmesio liežuviui ir kasdien nuo jo mechaniniu būdu nepašalinant per dieną susikaupusių maisto likučių, apnašų ir bakterijų, rizikuojate ne tik įgyti blogą burnos kvapą, bet ir susidurti su kitomis burnos sveikatos problemomis. Todėl pirmiausia pradėkite nuo reguliaraus liežuvio valymo – jei per kelias savaites kruopščiai valant liežuvį situacija nesikeičia ir toliau, rekomenduojama pasikonsultuoti su burnos priežiūros specialistu.

Kaip valyti liežuvį?

Tiek dantų šepetėlis, tiek liežuvio valiklis gali pašalinti bakterijas nuo liežuvio paviršiaus, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad liežuvio valikliai ir specialios valymo priemonės yra gerokai veiksmingesni – efektyviau sumažina lakiuosius sieros junginius, sukeliančius nemalonų kvapą, ir apnašas nei paprasti dantų šepetėliai.

1. Pasirinkite tinkamą įrankį – liežuvio valiklis gali būti plastikinis arba metalinis. Jis gali būti lenktas, V formos arba turėti rankenėlę.
   Iškiškite liežuvį kiek įmanoma daugiau.
2. Priglauskite liežuvio valiklį kuo arčiau liežuvio šaknies.
3. Lengvai spaudžiant, braukite valikliu per liežuvį nuo šaknies link galiuko.
4. Nuplaukite valiklį po šiltu vandeniu – taip pašalinsite nuo jo apnašas bei bakterijas. Pakartokite procedūrą kelis kartus, kol nuvalysite visą liežuvio plotą, jei reikia, reguliuokite spaudimą ir valiklio padėtį, kad išvengtumėte nemalonaus šleikštulio jausmo.
5. Mechaniškai nuvalius visas apnašas, rekomenduojama pakartoti procedūrą su liežuvio geliu – gelis padeda kovoti su anaerobinėmis bakterijomis.
6. Liežuvį rekomenduojama valyti 1–2 kartus per dieną.

Patarimas: Jei liežuvio valymo metu jaučiate diskomfortą, pabandykite atlikti procedūrą prieš pusryčius – tai dažnai padeda išvengti pykinimo.

Baltas liežuvis ne tik atrodo neestetiškai, bet dažniausiai tai yra signalas, kad reikalinga kruopštesnė burnos higiena. Reguliarus liežuvio valymas yra paprastas, bet tikrai veiksmingas būdas, padedantis gerinti burnos sveikatą, išvengti nemalonaus burnos kvapo, dantų ir dantenų ligų. Nepamirškite skirti dėmesio ne tik dantims, bet ir liežuviui – visas liežuvio priežiūrai skirtas priemones rasite ČIA.