Kaip emocinė būsena veikia jūsų dantis?

Ar kada pabudęs naktį jutote, kad esate stipriai sukandęs dantis? O galbūt dantų jautrumas paaštrėja arba atsiranda keistas skausmas burnoje itin įtemptomis gyvenimo akimirkomis? Dauguma žmonių galvoja, kad dantų problemos atsiranda tik dėl nepakankamos ar prastos burnos higienos, netinkamos mitybos ar žalingų įpročių. Tačiau emocinė sveikata ir psichologinė būsena taip pat daro didelę įtaką dantų sveikatai. Stresas, nerimas, depresija – visa tai gali tapti užslėptomis dantų ir burnos problemų priežastimis, kurios ilgainiui gali sukelti didelį diskomfortą ir nemažas komplikacijas. Kaip tai vyksta, kodėl tai vyksta ir ką galime padaryti, kad apsaugotume savo dantis nuo emocinio streso jiems daromos žalos?

Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip du visiškai nesusiję dalykai, bet burnos sveikata ir emocinė būsena gali būti glaudžiai susijusios. Emocijos neabejotinai veikia visą žmogaus organizmą: nuo hormonų pusiausvyros iki fizinių refleksų. Patiriant stresą ar nerimą organizmas pradeda gaminti didesnį hormono kortizolio kiekį. Patekus į stresinę situaciją kortizolis slopina organizmo funkcijas, trukdančias gynybos funkcijai. Šis hormonas gali slopinti virškinimą, imuninę sistemą ir kitas. Būtent dėl to iš žmogaus, patiriančio didelį stresą, galime išgirsti nusiskundimus dėl skrandžio ar dantų skausmų, užklupusių peršalimo ar kitų ligų, svorio pokyčių. Jei stresas organizme tik trumpalaikis, tai ir padidėjusi kortizolio koncentracija organizmą paveiks tik trumpalaikiais negalavimais (pavyzdžiui, trumpalaikiu galvos skausmu). Tačiau jei yra stresas patiriamas nuolat, tai ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti nemenkas ligas. Nuolatos padidėjęs kortizolio lygis silpnina imuninę sistemą ir gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – dantų bei burnos ligų taip pat.

Tikrai labai didelei daliai žmonių stresas ir emocinė įtampa pasireiškia nesąmoningu dantų griežimu (bruksizmu), dantenų ligomis, burnos sausumu ir kitomis problemomis. Nors trumpalaikis stresas gali neturėti didelės įtakos burnos sveikatai, ilgalaikis stresas priešingai – gali sukelti rimtų dantų pažeidimų, dantenų ligų ar net dantų netekimą.

Pagrindinė problema yra tai, kad daugelis žmonių nesuvokia, kaip stipriai jų emocinė sveikata veikia burnos būklę, iki kol nesusiduria su rimtais dantų pažeidimais. Viena iš labiausiai paplitusių streso pasekmių yra bruksizmas – nesąmoningas dantų griežimas, dažniausiai pasireiškiantis miego metu. Kenčiant nuo bruksizmo nukenčia ne tik estetinė dantų funkcija, bet ir funkcinė – nudyla kandamieji kraštai, nugriežtas emalis tampa neatsparus rūgščių ir aplinkos poveikiui, tad gali pradėti kamuoti kariesas bei dantų jautrumas. Žandikaulio skausmas – taip pat viena iš rimtesnių ir itin nemalonių dantų griežimo pasekmių.

Stresas taip pat gali prisidėti prie dantenų ligų atsiradimo. Organizme nuolat esant padidėjusiam kortizolio lygiui, gali susilpnėti organizmo gebėjimas kovoti su bakterijomis, kurios kaupiasi ant dantų ir dantenų. Tai gali sukelti gingivitą (dantenų uždegimą) ar periodontitą (tai gerokai pažengęs dantenų uždegimas, dažnai lemiantis net ir dantų netekimą). Be to, žmonės, patiriantys itin didelį stresą ar sergantys depresija, yra dažniau linkę apleisti kasdieninės burnos higienos ritualus – o tai taip pat yra rimta priežastis dantų ir dantenų pažeidimams, skausmui bei diskomfortui.

Burnos sausumas taip pat gali būti emocinio streso pasekmė. Žmogui esant įtampoje, seilių gamyba sulėtėja, o sumažėjęs seilių kiekis padidina riziką emalio pažeidimams bei karieso atsiradimui, nes seilės padeda neutralizuoti burnoje esančias „blogąsias“ bakterijas bei subalasuoti burnos mikroflorą.

Norite apsaugoti savo dantis nuo emocinio streso padarinių? Turime kelis patarimus:

Atpažinkite ir kontroliuokite stresą. Labai svarbu mokėti atpažinti streso ženklus ir išmokti stresą suvaldyti. Praktikuokite meditaciją, gilų kvėpavimą, jogą ar kitus jums priimtinus bei tinkamus atsipalaidavimo metodus. Net trumpos pertraukėlės, skirtos giliam kvėpavimui ar penkių minučių pasivaiksčiojimui gryname ore, gali padėti ženkliai sumažinti streso lygį.

Rūpinkitės burnos higiena. Net ir patiriant stresą, nepamirškite dantų valymo rutinos. Valykite dantis du kartus per dieną, būtinai naudokite tarpdančių siūlą ir kitas jūsų naudojamas burnos priežiūros priemones (skalavimo skystį, remineralizuojančius kremus, gelius bei kitas priemones).

Naudokite priemones nuo bruksizmo. Jei jūs pats ar jūsų artimieji atkreipė dėmesį, kad griežiate dantimis, pasikonsultuokite su odontologu dėl individualios naktinės kapos nuo bruksizmo. Tai gali padėti apsaugoti jūsų dantų emalį nuo tolimesnių pažeidimų.

Ugdykite sveikos mitybos įpročius. Rinkitės maisto produktus, kurie yra naudingi organizmui ir dantų sveikatai. Venkite:

• Cukraus. Per didelis cukraus kiekis kenkia ne tik dantims – jis taip pat gali sukelti staigius gliukozės lygio svyravimus kraujyje – tai sukelia nuotaikos kaitas ir gali iššaukti nerimą bei sustiprinti stresą.
• Kofeino. Per didelis kiekis kavos, kofeinu gausios arbatos, energetinių gėrimų gali padidinti širdies ritmą, tapti nemigos priežastimi bei sustiprinti nerimo, streso simptomus.
• Perdirbto maisto. Perdirbtuose produktuose yra daug pridėtinio cukraus, transriebalų, įvairių maisto priedų, kurie gali neigiamai paveikti smegenų funkciją ir didinti stresą sukeliančių hormonų išsiskyrimą.
• Alkoholio. Nors kartais gali atrodyti, kad alkoholis atpalaiduoja, bet tai tik „optinė apgaulė“ – alkoholis gali sutrikdyti miegą ir padidinti kortizolio kiekį organizme.
• Dirbtinių saldiklių. Galima rasti tyrimų, rodančių, kad kai kurie saldikliai, tokie kaip aspartamas, gali sukelti nuotaikos svyravimus, didinti nerimą bei stresą.

Reguliariai tikrinkitės dantis. Nepamirškite atlikti profesionalios burnos higienos. Lankykitės pas odontologą bent kartą per metus. Reguliarūs dantų patikrinimai gali padėti laiku nustatyti burnos ir dantų problemas.

Neignoruokite problemos – kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, jeigu patiriate ilgalaikį stresą, nerimą ar depresiją. Nebijokite kreiptis pagalbos. Specialistai gali padėti atrasti streso priežastis ir pasiūlyti sprendimus jam suvaldyti.

Jūsų emocinė būklė yra neatsiejama ir nuo dantų bei burnos sveikatos. Streso valdymas yra ne tik emocinės gerovės, bet ir fizinės sveikatos garantas. Rūpinkitės savimi ir savo emocijomis – ne tik jūsų kūnas bei mintys, bet taip pat ir šypsena jums padėkos.