Dantų priežiūra, Kita
Dantų valymo evoliucija – įdomūs faktai, kurių tikriausiai nežinojote!
Dantų priežiūra nėra tik šiuolaikinių laikų trend‘as – pirmieji žmonės, pradėję rūpintis savo burnos higiena, gyveno dar tūkstančius metų prieš mūsų erą. Tiesa, jų burnos priežiūros metodai ir tam naudojamos priemonės gerokai skyrėsi nuo dabartinių, tačiau jau tada žmonės suprato, kad norint išsaugoti sveikus dantis kuo ilgiau, jais būtina rūpintis kasdien. Laikui bėgant supratimas apie dantų priežiūra tik augo, tobulėjo ir naudojamos priemonės burnos higienos rutinai. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime dantų valymo evoliuciją nuo ankstyvųjų civilizacijų iki pat šių laikų.
Ankstyvosios civilizacijos ir pirmosios dantų valymo priemonės
Dantų valymas, nors ir itin primityvus ir toli gražu neprimenantis naujausiais laikais turimų žinių, metodikų ir priemonių, buvo praktikuojamas dar gilioje senovėje. Archeologiniai tyrimai rodo, kad dar prieš 5000 metų senovės Egipte žmonės jau naudojo primityvius dantų šepetėlius. Kaip atrodė tie „šepetėliai“? Tai buvo paprastos kramtymo lazdelės, pagamintos iš medžio šakelių ar šaknų. Šių lazdelių naudojimo metodika buvo gan nesudėtinga – lazdelės būdavo pakramtomos, kol jų galai tapdavo panašūs į šerelius, kurių pagalba būdavo nuvalomi dantys. Šis metodas buvo paplitęs ir kituose regionuose, pavyzdžiui, Kinijoje, kur buvo naudojamos aromatinės šakelės, kurios, be tiesioginės paskirties – pašalinti maisto likučius ir išvalyti dantis – turėjo dar ir papildomą pranašumą – suteikdavo burnai gaivų kvapą.
Senovės Egipte, kartu su kramtomosiomis lazdelėmis taip pat buvo naudojami ir specialūs milteliai dantų valymui. Egiptiečiai šiuos miltelius gamino iš natūralių ingredientų, tokių kaip druska, smėlis, smulkintas akmuo, pipirai ir žolelės. Tuo tarpu Mesopotamijoje ir kitose civilizacijose žmonės taip pat kūrė savus miltelių dantų valymui mišinius, kurie kartais būdavo maišomi su gyvūnų ragų miltais. Manoma, kad mesopotamiečiai skalaudavo burnas įvairiomis augalų tinktūromis arba netgi vyno ar alaus nuovirais, kurie tuo metu buvo plačiai vartojami Mesopotamijoje.
Antikos laikų įtaka dantų priežiūrai
Senovės Graikijoje ir Romoje dantų priežiūra pasiekė naują lygį. Čia buvo gaminami sudėtingesnės formulės milteliai dantų valymui, kurių sudėtyje vyravo tokie ingredientai, kaip deginti kiaušinių lukštai, smulkintas pemzos akmuo, malti deginti gyvūnų kaulai, o kartais – net ir grūstos austrės. Romėnai taip pat naudojo šlapimą kaip burnos skalavimo priemonę – buvo laikoma, kad jame esantis amoniakas yra puikus valiklis, padėsiantis išvalyti dantis ir pašalinti blogą burnos kvapą. Be šlapimo, burną skalaudavo ir kitomis priemonėmis – vynu arba vandeniu su druska ar actu. Manoma, jog Antikos laikais atsirado dantų krapštukų ir tarpdančių siūlų pirmtakai – dantų krapštukai buvo gaminami iš medžio, kaulo bei įvairių metalų, o vietoje šiuolaikinio dantų siūlo tarpdančiams valyti buvo naudojami lino bei kiti natūralūs siūlai.
Viduramžiai ir Renesansas – regresas ir progresas burnos higienoje
Viduramžiai Europoje dantų priežiūros evoliucijai buvo žingsnis atgal – burnos sveikata tapo nebesureikšminama, gerokai mažiau akcentuojama. Tuo metu visas dėmesys buvo skiriamas sveikatos ir įvairių virusinių, užkrečiamų ligų prevencijai – švarūs dantys liko antrame plane. Nepaisant to, dauguma žmonių vis tiek naudojo įvairius augalinius mišinius dantų valymui, kurių sudėtyje buvo gausu šalavijo, mėtos – šie mišiniai ne tik valė dantis, bet ir suteikdavo gaivų burnos kvapą. Mechaniniam dantų valymui buvo naudojamas pirštas arba audinio skiautė – abejais atvejais dantys būdavo tiesiog trinami ir taip išvalomi.
Renesanso laikotarpiu, išaugus susidomėjimui mokslu ir higiena, dantų priežiūra vėl pradėjo tobulėti. Dantų valymas tapo labiau paplitęs tarp aukštesnių visuomenės sluoksnių, kurie naudojo sudėtingesnių formulių miltelius, pagamintus iš kreidos, alūno, medžio anglies, druskos, kartais net ir iš trintų brangakmenių! Kai kurie milteliai būdavo sumaišomi su medumi arba vandeniu tam, kad būtų lengviau naudoti. Taip pat Renesanso metu vis labiau populiarėjo burnos skalavimas – žmonės pastebėjo, kad tai padeda ne tik pašalinti maisto likučius, bet ir neutralizuoti nemalonų burnos kvapą. Tam buvo naudojamas vanduo su įvairiais priedais – druska, vynu, actu, žolelių nuovirais.
Modernių dantų šepetėlių atsiradimas
Šiuolaikinio dantų šepetėlio pirmtakas atsirado Kinijoje maždaug XV a. Teigiama, kad Mingų dinastijos imperatorius 1498 m. išrado dantų šepetėlį, kuris buvo gan artimas šiuolaikiniam. Pirmasis imperatoriaus dantų šepetėlis buvo pagamintas iš šerno šerių, pritvirtintų ant kaulo. Vėliau kinai sėkmingai gamino dantų šepetėlius iš šerno šerių, tačiau rankenai naudojo jau ne kaulus, o bambuko medieną. Neilgai trukus dantų šepetėlio idėja iškeliavo į Europą, kur šepetėliai buvo pradėti gaminti su paprastomis medinėmis rankenomis ir arklio šeriais – čia jie tapo itin populiarūs. Tačiau dantų šepetėlius pagaminti buvo brangu, tad tai kone išsyk tapo prabangos preke, įperkama tik didikams. Taip buvo iki pat 1935 metų. Tais metais DuPont kompanija susintetino naują pluoštą – nailoną. Šios inovacijos dėka gimė naujos kartos dantų šepetėliai su nailoniniais šereliais – higieniškesni, patvaresni ir, žinoma, gerokai pigesni. Tada dantų šepetėliai tapo jau ne prabangos, o kasdienine preke ir atsirado ne tik turtingųjų, bet ir paprastų žmonių namuose.
Šiuolaikinė dantų pasta ir burnos higienos praktikos
XX a. viduryje dantų pasta, šiandien mums visiems puikiai pažįstama ir naudojama kasdien, tapo prieinama plačiajai visuomenei. Pirmoji komercinė dantų pasta, kurią galima buvo išspausti iš tūbelės, atsirado 1896 m. Ją sukūrė Colgate&Company. Pastos sudėtyje veikliosios medžiagos buvo soda ir vandenilio peroksidas. Nuo tada dantų pastos sudėtis nuolat tobulėjo ir tobulėja iki pat šiol, vis siekiant efektyviau kovoti su dantų apnašomis, ėduonimi ir blogu burnos kvapu. Dantų pastos sudėties papildymas fluoridu XX a. viduryje buvo esminis lūžis burnos higienos srityje, nes jis padėjo smarkiai sumažinti dantų ėduonies atvejų skaičių.
Elektriniai dantų šepetėliai ir naujausios technologijos
Dar XX a. Šveicarijoje buvo išrastas elektrinis dantų šepetėlis. Elektrinis dantų šepetėlis buvo sukurtas pacientams, kurių motoriniai įgūdžiai riboti ir tiems, kuriems yra taikomas ortodontinis gydymas. Pirmieji elektriniai šepetėliai buvo gan gremėzdiški ir dideli, veikė įjungti į elektros lizdą. Vėliau buvo patobulinti ir tapo belaidžiais, tačiau jų baterijos buvo silpnos, nekeičiamos, tad pasibaigus baterijų tarnavimo laikui tekdavo išmesti visą įrenginį. Irigatorius buvo išrastas šeštajame dešimtmetyje – tai buvo alternatyvi priemonė dantims ir dantenoms valyti po valgio vietoj rankinių švirkštų. Pirmasis irigatorius būdavo pritvirtinamas tiesiai prie praustuvo maišytuvo ir turėjo mechaninį vožtuvą vandens slėgiui valdyti. Naujovių kupino XXI a. laikotarpiu atsirado ir pažangesnių technologijų, tokių kaip ultragarso šepetėliai, belaidžiai elektriniai irigatoriai ir išmanieji dantų šepetėliai su programėlėmis, stebinčiomis valymo įpročius.
Nuo paprastų kramtomųjų lazdelių iki išmaniųjų dantų šepetėlių – dantų valymo evoliucija yra įspūdinga ir kasdien tobulėjanti. Džiaugiamės, kad gyvename laikais, kai turime galimybę kokybiškai, paprastai ir maloniai rūpintis savo dantų ir burnos sveikata. Džiaugiamės, kad turime galimybę mėgautis gražia šypsena bei gaiviu burnos kvapu ir, žinoma, kad galime tuo dalintis su jumis kasdien! Todėl siūlome kruopščiai atrinktą dantų ir burnos priežiūros priemonių asortimentą, kur savo mėgstamiausius atras kiekvienas.