Gingivitas ir dantenų ligos

Gingivitas ir periodontitas, taip pat plačiai vadinamos kaip dantenų ligos arba periodonto ligos, prasideda bakterijų populiacijos išaugimu jūsų burnoje, o nesiėmus jokių tinkamų priemonių, gali baigtis dantis supančio audinio nykimu – parodontoze ir dantų išbyrėjimu.

Kuo skiriasi gingivitas ir periodontitas?

Gingivitas (dantenų uždegimas) dažniausiai pasirodo dar prieš periodontitą (dantenų ligą). Tačiau, svarbu žinoti, kad gingivitas gali virsti periodontitu ne visais atvejais.

Ankstyvojoje gingivito stadijoje dantų akmenyse kaupiasi bakterijos, dėl kurių prasideda dantenų uždegimas ir todėl valantis dantis jos dažnai kraujuoja. Nors dantenos ir sudirgintos, dantys vis dar tvirtai laikosi savo vietose. Kol kas dar neprasidėjo jokie negrįžtami audinio ar kaulo nykimo procesai.

Gingivito negydant jis gali virsti periodontitu. Prasidėjus periodontitui vidinis dantenų ir kaulo sluoksnis atšoka nuo dantų ir susidaro „kišenės“. Tuose tarpeliuose tarp dantų ir dantenų kaupiasi nešvarumai, galintys sukelti infekciją. Apnašoms išplitus po dantenų linija, su bakterijomis ima kovoti organizmo imuninė sistema.

Apnašose tarpstančių bakterijų išskiriami toksinai ar nuodingos medžiagos, taip pat kūno „gerieji“ su infekcijomis kovojantys fermentai, pradeda skaidyti kaulo ir jungiamąjį audinį, kuris laiko dantis savo vietose. Ligai progresuojant „kišenės“ gilėja ir taip sunyksta dar daugiau dantenų ir kaulo audinio. Tada dantys nebesilaiko savo vietose, pradeda klibėti ir galiausiai iškrenta. Dantenų ligos yra pagrindinė suaugusiųjų dantų kritimo priežastis.

Kas sukelia dantenų ligas?

Pirminė dantenų ligų priežastis – dantų akmenys, tačiau gali prisidėti ir kiti veiksniai. Pavyzdžiui:

• Dantenos pasidaro jautresnės dėl nėštumo, brendimo, menopauzės ar menstruacijų metu vykstančių hormoninių pokyčių, todėl gingivitui lengviau plisti.
• Jūsų dantenų būklei įtakos gali turėti ir ligos, pavyzdžiui, vėžys ar ŽIV, kurios veikia imuninę sistemą. Didesnę riziką užsikrėsti visokiomis infekcijomis, įskaitant periodonto ligas ir kariesą, patiria ir sergantieji cukriniu diabetu, kadangi jis įtakoja organizmo sugebėjimą valdyti cukraus kiekį kraujyje.
• Burnos sveikatai reikšmės turi ir vartojami medikamentai, kadangi kai kurie iš jų mažina seilių tėkmę, kuri atlieka dantų ir dantenų apsauginę funkciją. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, antikonvulsantas „Dilantin“ bei su angina skirti kovoti „Procardia“ ir „Adalat“ preparatai gali sutrikdyti dantenų audinio augimą.
• Blogi įpročiai, tokie kaip rūkymas trukdo dantenų audiniui atsinaujinti.
• Gingivitui plisti labai padeda ir prasti burnos higienos įpročiai, pavyzdžiui, nereguliarus dantų valymas šepetėliu ir dantų siūlu.
• Jei kas nors sirgo gingivitu jūsų šeimoje, tikimybė, kad šia liga galite susirgti ir jūs taip pat padidėja.

Kokie dantenų ligų simptomai?

Dantenų ligos gali progresuoti ir neskausmingai, užsimindamos apie save vos keliais nežymiais požymiais net vėlyvesnėse ligos eigos stadijose. Nors šie požymiai dažnai yra labai subtilūs, nėra taip, kad liga jus užpultų visai netikėtai. Apie kokią nors jos formą signalizuoja tam tikri simptomai. Pavyzdžiui:

• dantų valymo metu ir po dantų valymo kraujuojančios dantenos;
• paraudusios, ištinusios ar jautrios dantenos;
• nuolatinis blogas burnos kvapas ar blogas skonis burnoje;
• nykstančios dantenos;
• „kišenių“ formavimasis tarp dantų ir dantenų;
• klibantys dantys;
• sąkandžio pokyčiai arba kitoks jausmas dėvint protezus.

Net jei jokių simptomų nepastebite, vis tiek gali būti, kad sergate kokia nors dantenų liga. Kai kuriems žmonėms ligos puola tik tam tikrus, pavyzdžiui, krūminius dantis. Tik stomatologas ar periodontologas gali atpažinti ir nustatyti ligos stadiją.

Kaip mano dantų gydytojas diagnozuos dantenų ligą?

Dantų apžiūros metu jūsų odontologas paprastai patikrina šiuos dalykus:

• Ar dantenos kraujuoja, yra ištinusios, tvirtos, „kišenių“ gylį (tarpą tarp dantenų ir dantų – kuo gilesnė „kišenė“, tuo rimtesnė liga)
• Dantų judrumą, jautrumą ir ar jie tinkamai išsidėstę
• Norint nustatyt, ar nenyksta jūsų dantis supantis kaulinis audinys, patikrinamas ir žandikaulis.

Kaip gydomos dantenų ligos?

Dantenų ligų gydymo tikslai – padėti sveikam dantenų audiniui prisitvirtinti prie dantų, sumažinti tinimą, „kišenių“ gylį, infekcijos riziką bei sustabdyti ligos progresavimą. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, organizmo reakcijos į ankstesnį gydymą bei bendros sveikatos būklės. Gydymo metodai varijuoja, pradedant nechirurginiais būdais, kontroliuojant bakterijų augimą, o gali ir prireikti operacijos atkurti pažeistus audinius.

Kaip išvengti dantenų ligų?

Beveik visais atvejais ėmus kontroliuoti dantų apnašas, dantenų ligas galima išgydyti. Tai reiškia, kad bent du kartus per metus dantų apnašas turi nuvalyti specialistas, taip pat būtina kasdien valytis dantis. Dantų valymas šepetėliu padeda nuvalyti dantų apnašas nuo dantų paviršiaus, o naudojantis dantų valymo siūlu galima pasiekti nešvarumus tarp dantų ir po dantenų augimo linija. Antibakterinis burnos skalavimo skystis mažina apnašas ir dantenų ligas sukeliančias bakterijas. Rekomenduojame Vokietijoje gaminamus produktus Atemfrisch. Savo sudėtyje jie turi unikalų, oksiduojančio poveikio, patentuotą junginį hdO2. Kaskart vos patekę į Jūsų burną produktai sukuria oksiduojantį efektą ir taip slopina anaerobinių bakterijų dauginimosi procesus. Atemfrisch priemonės ne tik padeda esant dantenų ligoms, bet tuo pačiu ir apsaugo nuo nemalonaus burnos kvapo, kuris dažniausia lydi turinčius dantenų problemų.

Pirmąsias burnos priežiūros priemones su deguonimi sukūrė JAV odontologas, „California Breath“ klinikų įkūrėjas, daktaras Haroldas Katzas. Gydytojas turi ne tik odontologo, bet ir bakteriologo laipsnį, taigi, problema sprendžiama iš karto dviem šūviais! Daug naudingų gydytojo patarimų rasite mūsų anksčiau publikuotame straipsnyje „Kraujuoja dantenos? Gera sveikata prasideda burnoje!“.

Kiti būtini burnos higienos ir gyvenimo būdo pokyčiai, kurie padės sumažinti dantenų ligų riziką, sudėtingumą ir plitimo tempus:

• Meskite rūkyti. Tabakas yra didžiulis periodontito rizikos veiksnys. Rūkaliai serga dantenų ligomis septynis kartus dažniau nei nerūkantys, rūkymas taip pat gali sumenkinti kai kuriuos gydymo rezultatus.
• Mažinkite stresą. Stresas trukdo jūsų organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcijomis.
• Laikykitės gerai subalansuotos mitybos rėžimo. Tinkama mityba padeda imuninei sistemai kovoti su infekcijomis. Maisto produktai, kuriuose yra antioksidantų, pavyzdžiui, vitamino E (augaliniai aliejai, riešutai, žalios lapinės daržovės) ir vitamino C (citrusiniai vaisiai, brokoliai, bulvės) – gali padėti jūsų organizmui atkurti pažeistą audinį.
• Venkite griežti dantimis. Tokie veiksmai gali papildomai apkrauti dantis palaikančius audinius ir pagreitinti jų nykimą.

Nepaisant geros burnos higienos ir kitų sveikos gyvensenos aspektų, iki 30 proc. dantenų ligas galima paveldėti. O genetinį polinkį į šias ligas turintiems asmenims vienokia ar kitokia dantų uždegimo forma išsivysto šešis kartus dažniau. Jei kas nors jūsų šeimoje sirgo dantenų ligomis, tai gali reikšti, kad yra didesnė tikimybė, kad ir jūs susirgsite. Jei jūsų organizmas yra labiau linkęs į dantenų ligas, jūsų odontologas ar periodontologas gali rekomenduoti dažniau tikrintis, atlikti akmenų valymą ar kokias nors kitas profilaktines priemones.

Ar dantenų ligos susijusios su kitomis sveikatos problemomis?

Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, yra galima sąsaja tarp dantenų ligų ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų. Jei žmogaus imuninė sistema sveika, burnos bakterijos, kurios nukeliauja į kraujotakos sistemą, dažniausiai yra nekenksmingos. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis tie mikroorganizmai yra siejami su tokiomis sveikatos problemomis kaip insultas ir širdies lilgos. Diabetas yra ne tik vienas iš dantenų ligas sunkinančių veiksnių, bet dantenų ligos taip pat gali pasunkinti diabetu sergančio žmogaus būklę.